Laikotarpį nuo balandžio iki spalio specialistai vadina padidėjusio MIŠKŲ GAISRŲ pavojaus periodu. Apie karštas vasaros dienas, kai užtenka vienos kibirkšties, kad akimirksniu užsiliepsnotų sausa žolė, neverta nė kalbėti.  

Jei atšilus orams draugai tik ir laukia jūsų ypatingų kepsnių, pasirūpinkite nuosava kepsnine. Kai kuriose poilsiavietėse kepsnines svečiai gali gauti nemokamai arba išsinuomoti, tačiau nuosava kepsninė jums ženkliai palengvins kelionių planavimą. Turėkite omenyje, kad kurti laužus Lietuvos miškuose galima tik viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtose ir atitinkamai pažymėtose laužavietėse.

Nemeskite ant žemės neužgesintų degtukų, nuorūkų ir t. t. Stebėkite, kad liepsna nepatektų ant lapų, žolės, samanų ar durpių. Net ir po kelių valandų, kai jau būsite grįžę namo, ta pati liepsna gali virsti gaisru, niokojančiu visa, kas gyva. Lietuvos Respublikos įstatymai taip pat numato, kad miško lankytojai privalo nuolat prižiūrėti užkurtą laužą, baigus kūrenti, jį užpilti žemėmis ar vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenti.

Pastebėję gaisrą, pasistenkite užgesinti jį patys. Jei savo jėgomis to padaryti negalite (pavyzdžiui, dėl didelės liepsnos ar sparčiai plintančios ugnies), kuo skubiau kvieskite ugniagesius arba bet kurią skubiosios pagalbos tarnybą. Jei naudojatės kokiu nors įrenginiu, galinčiu nustatyti GPS koordinates (išmaniuoju telefonu, nešiojamuoju kompiuteriu, automobilio navigacine sistema ir pan.), praneškite gelbėtojams tikslias vietos, kurioje įvyko nelaimė, koordinates.

Užgesinti pastebėtą laužą galima upės ar tvenkinio vandeniu (jei netoli yra vandens telkinys), užbarstant smėliu ar žemėmis.

Jei jums tenka gelbėtis nuo miško gaisro, atminkite:

  • neikite į uždūminimo zoną, jei matomumas mažesnis kaip 10 m;
  • kad neapsinuodytumėte smalkėmis, užsidenkite kvėpavimo takus drėgnu audiniu;
  • iš gaisro zonos eikite prieš vėją – taip ugnis jūsų nepasivys;
  • jei užsiliepsnojo žmogaus drabužiai, jis turėtų griūti ant žemės ir jokiu būdu nebėgti. Uždenkite nukentėjusįjį tankiu audiniu (paklode, antklode, paltu) – trūkstant deguonies liepsna pati užges.

Skubių iškvietimų telefonai, veikiantys visoje Lietuvoje (skambučiai nemokami skambinant iš bet kurių ryšio operatorių tinklų):

101 – priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

112 – bendrasis pagalbos telefonas

 Vykdami į gamtą, APSISAUGOKITE NUO ERKIŲ:

  1. Vilkėkite smarkiai prie kūno priglundančius drabužius, avėkite uždarą avalynę. Dėvėkite kepuraitę, o kaklą apsaugokite aukšta apykakle ar skarele.
  2. Reguliariai vieni kitus apžiūrėkite. Prieš įsisiurbdama erkė gali net keletą valandų ieškoti laisvo ploto, tad dar egzistuoja galimybė laiku ją sunaikinti. Beje, erkes geriau pastebėsite ant šviesių drabužių.
  3. Prieš eidami į mišką, specialiai apdorokite drabužius. Nepasikliaukite universaliomis priemonėmis nuo vabzdžių iš artimiausio prekybos centro. Uodai uodais, bet pasirodo, kad erkės yra ne vabzdžiai (taip, ir mes to iš pradžių nežinojome). Todėl kreipkitės į vaistinę ar specializuotą parduotuvę turistams. Priemonės nuo erkių vadinamos akaricidais (lot. akaros – „erkė“).
  4. Grįžę namo, nusivilkite ir gerai išpurtykite visus drabužius, ypatingą dėmesį kreipdami į siūles ir kišenes, taip pat atidžiai apžiūrėkite kūną ir galvos odą po plaukais.

Jei vis dėlto erkė įsisiurbė, nedelsdami imkitės priemonių.

  1. Jei turite patirties traukiant erkes, padarykite tai patys siūlu ar specialiu įrenginiu – erkių traukikliu.
  2. Jei savo jėgomis nepasitikite, nepulkite gydytis patys. Kreipkitės į bet kurį stacionarų medicinos punktą. Net ir per šventes greitosios pagalbos ligoninės ir budintys traumatologijos punktai dirba visą parą.
  3. Net jei pavyko erkę ištraukti patiems, kreipkitės į gydytoją. Ištyrus erkę, paaiškės, ar ji nebuvo pavojingos ligos, tokios kaip erkinis encefalitas ar boreliozė (Laimo liga), nešiotoja.
  4. Stebėkite savo būklę: pakilus temperatūrai ar atsiradus raudonų dėmių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją!

 Gyvojoje gamtoje jūs esate tik svečias. O vabzdžiams – skruzdėlėms, mašalams ar uodams – miškas yra namai. Nestatykite palapinės šalia skruzdėlyno, nepilkite saldžios arbatos likučių šalia vietos, kurioje pasitiesėte pledą, ir vabzdžiai jūsų nevargins. Norėdami išvengti įkandimų, naudokitės repelentais – specialiomis priemonėmis, atbaidančiomis uodus. Tai gali būti kremai, losjonai ar aerozoliai, purškiami ant drabužių, odos ar palapinės. Jų galite įsigyti bet kuriame prekybos centre ar vaistinėje. Rinkdamiesi tokią priemonę, atidžiai perskaitykite instrukciją – ne visi repelentai tinka vaikams, nėščiosioms ir žindančioms mamoms.

Esama ir ultragarso įrenginių, kurie tiesiog neleidžia vabzdžiams prie jūsų priartėti.

Prie liaudies priemonių priskiriami gvazdikėlių, anyžių ir eukaliptų aliejai. Jais tepkite atidengtus kūno plotus.

Jei jus sukandžiojo uodai, nekasykite įkandimo vietų, kad ir kaip norėtųsi. Į žaizdelę gali prasiskverbti infekcija, tada gydymas bus ilgas ir nemalonus. Pasinaudokite arbatmedžių aliejumi – jis numalšina niežėjimą ir dezinfekuoja įkandimo vietą. Taip pat galima įsigyti specialių medicininių priemonių, palengvinančių nemalonius pojūčius po uodų įkandimo.

 ŠIUKŠLĖS – DAR VIENA OPI PROBLEMA, susijusi su poilsiu gamtoje. Svarbiausia taisyklė: vietą, kurioje lankėtės, palikite tokią, kokią jums būtų malonu rasti atvykus kitą kartą. Su savimi turėkite tvirtų ir talpių maišų, į kuriuos būtų galima sudėti visas ne maisto atliekas: polietileną, gumą, plastikinius butelius, stiklainius, stiklą. Kai kuriose poilsio zonose įrengti specialūs šiukšlių konteineriai, tačiau būkite pasiruošę išsivežti šiukšles į miestą.

Maistines atliekas sudeginkite arba kruopščiai sudėkite į negilią duobę ir užklokite velėna – dirvos sluoksniu su žole.

Baterijos ir akumuliatoriai ypač kenkia gamtai. Jie teršia žemę 20-30 m spinduliu. Dėl to jų negalima išmesti net ir su ne maisto šiukšlėmis. Juos būtina atiduoti į specialius perdirbimo punktus. Ši paslauga nemokamai teikiama daugelyje prekybos centrų.

Būkite atsargūs su stiklo buteliais. Jų šukėmis galite susižeisti patys, kiti žmonės ir gyvūnai. Karštą vasarą saulės spinduliai stiklo duženas paverčia lęšiais, dėl kurių gali užsidegti žolė ir lapai.

Nuorūkos – taip pat pavojingos šiukšlės. Jos ne tik nepuošia pievelės, bet ir teršia aplinkinę žemę. Apie visiems žinomą tiesą, kad neužgesinta nuorūka sukelia gaisrą, kalbėti nė neverta. Griežtai draudžiama mesti nuorūkas į vandens telkinius.

Jei į gamtą vykstate kartu su gyvūnais, pasirūpinkite jų saugumu. Jiems, kaip ir žmonėms, pavojų kelia erkės. Pasinaudokite specialiais antkakliais šunims ir katėms arba akaricidais. Jų įsigysite veterinarijos parduotuvėse ir vaistinėse. Taip pat vertėtų pasirūpinti, kad naminiai gyvūnai netrukdytų ilsėtis kaimynams. Vargu ar jiems patiks, jei jūsų šuo džiaugsmingai šokinės ant svetimo pledo arba šlamš šašlykus iš svetimos lėkštės.

 Atviri vandens telkiniai laukiniuose paplūdimiuose – ne tik malonumo, bet ir pavojaus šaltinis. Nepažįstamas dugnas, srauni srovė, galimi sūkuriai, vandens kokybė – maudytis ar ne, spręsti jums. Atkreipkite dėmesį, ar pakrantėse nėra įspėjamųjų lentelių.

Visi žino, kad alkoholis ir maudynės – nesuderinami dalykai. Deja, daugybė žmonių kasmet nepaiso šios akivaizdžios tiesos. Pasekmės būna pačios liūdniausios.

Niekada iš aukštai nešokinėkite į vandenį tam specialiai nepritaikytuose paplūdimiuose.

Kai kuriose poilsio zonose dirba gelbėtojai, tačiau už savo gyvenimą ir sveikatą atsakote patys.

Atminkite: gelbėdami skęstantį asmenį rizikuojate, kad ištiktas panikos jis nusitemps į dugną ir jus. Įvertinkite savo jėgas. Kad ir kokie taurūs būtų jūsų ketinimai, jei vandenyje nesijaučiate tvirtai, nerizikuokite ir savo gyvybe. Verčiau meskite skęstančiajam ilgą virvę (pavyzdžiui, automobilio vilkimo lyną) ir tempkite jį į krantą.

Gerbkite upę, tvenkinį ar jūrą – neapsimeskite didvyriais ir neplaukite pernelyg toli. Maudydamiesi visada laikykitės šių 7 paprastų taisyklių:

  1. Kad ir kas nutiktų, nepanikuokite.
  2. Neplaukite toli nuo kranto – ten jūsų gali tykoti sūkurys, srauni šalta srovė, dumblas ir t. t.
  3. Nepasikliaukite pripučiamuoju čiužiniu ar ratu. Nepastebėtas defektas gali pasireikšti, kai būsite gerokai nutolę nuo kranto.
  4. Vandenyje net ir juokais negriebkite kitų už rankų, kojų ar galvos. Žaidimo įkarštyje nė nepajusite, kai jūsų partneris prigers vandens.
  5. Jei trūksta jėgų plaukti atgal, apsiverskite ant nugaros, pailsėkite ir taip plaukite kranto link.
  6. Jei blauzdą ar pėdą sutraukė mėšlungis, sugriebkite pėdą ir patraukite savęs link.
  7. Nuo mėšlungio gerai padeda dūris aštriu daiktu – adata, žiogeliu, net nagais. Dėl šios priežasties pravartu žiogelį prisisegti prie maudymosi kostiumėlio ar glaudžių – ne nuo pikto žvilgsnio, o kad sutraukus mėšlungiui galėtumėte sau padėti.

Naudinga prisiminti dar nuo mokyklos laikų žinomas pirmosios pagalbos teikimo taisykles:

  1. Apverskite nukentėjusįjį veidu žemyn taip, kad jo galva būtų žemiau už liemenį.
  2. Pašalinkite iš burnos pašalinius objektus – dumblą, smėlį ir pan.
  3. Stipriai prispauskite liežuvio šaknį, kad sukeltumėte vėmimą.
  4. Kai skendęs asmuo instinktyviai užsikosės ir pradės vemti, palaukite, kol iš kvėpavimo takų ir skrandžio pasišalins visas vanduo.
  5. Jei nėra vėmimo reflekso ir pulso, paguldykite nukentėjusįjį ant nugaros ir pradėkite netiesioginį širdies masažą. Jei nukentėjusiojo nepažįstate ir nesate tikri, kad jis neserga rimtomis ligomis (pavyzdžiui, hepatitu), nedarykite dirbtinio kvėpavimo be specialios kaukės. Pasirodžius gyvybės ženklams, atlikite 1-4 punktuose aprašytus veiksmus.
  6. Iškvieskite greitąją medicinos pagalbą telefonu 103.

POILSIAUDAMI GAMTOJE SU VAIKAIS, be jau aprašytų saugos priemonių, atminkite, kad mažylius reikia nuolat stebėti. Jie gali nusideginti anglimis iš kepsninės, suvalgyti ko nors netinkamo (gerai, jei tai bus tiesiog smėlis), vogčia nueiti maudytis... Jei atostogaujate su draugais, išrinkite vieną suaugusįjį, kuris nepaleis vaikų iš akių. Vėliau pasikeiskite. Ir nepamirškite vaikų vaistinėlės.

LINKIME MALONAUS POILSIO!